Viešųjų pirkimų statistika Lietuvoje 2021–2025 m.: ką rodo VPT duomenys?

2025 m. 40,6 proc. savarankiškai vykdytų Lietuvos viešųjų pirkimų dalyvavo vienas tiekėjas. Ar tai reiškia, kad jūsų įmonei tokiame konkurse lengviau laimėti? Ne būtinai. Šis skaičius yra svarbus rinkos signalas, bet ne laimėjimo garantija. Jis nepasako, ar konkretus pirkimas jums tinkamas, ar pasiūlymas bus pelningas, ar procedūroje nebuvo atmestų pasiūlymų.

Šioje analizėje atskiriame tai, ką oficialūs VPT 2021–2025 m. duomenys leidžia patikimai palyginti, nuo to, ko jie neleidžia apskaičiuoti. Svarbiausia išvada: vieno tiekėjo dalis per šį laikotarpį svyravo nuo 40,6 iki 44,7 proc., o 2025 m. vidutinis pasiūlymų skaičius savarankiškai vykdytuose tarptautiniuose ir supaprastintuose pirkimuose siekė 2,4.

Ką iš tiesų rodo „vieno tiekėjo“ rodiklis?

VPT rodiklis parodo pirkimų dalį, kurioje dalyvavo vienas tiekėjas. Vardiklis yra atitinkamos grupės pirkimų skaičius. Tai nėra pirkimų vertės, sudarytų sutarčių ar visų rinkoje veikiančių įmonių dalis.

Verslui tai gali būti signalas ieškoti nišų, kuriose perkančiosios organizacijos nesulaukia kelių tiekėjų konkurencijos. Tačiau iš rodiklio negalima spręsti, kad kiekvienas toks pirkimas yra lengvas, pelningas ar tinkamas jūsų įmonei. Prieš dalyvaujant vis tiek reikia įvertinti kvalifikaciją, techninę specifikaciją, sutarties rizikas, terminus ir kainodarą.

Vienas tiekėjas nėra vienas pasiūlymas

Vienas tiekėjas, vienas pateiktas pasiūlymas ir vienas po vertinimo likęs tinkamas pasiūlymas yra skirtingi rodikliai. Vienas tiekėjas gali dalyvauti keliose pirkimo objekto dalyse arba pateikti daugiau nei vieną pasiūlymą, jei procedūra tai leidžia. Keli pateikti pasiūlymai savo ruožtu gali būti atmesti dėl kvalifikacijos, dokumentų ar techninių reikalavimų.

Todėl vidutinio pasiūlymų skaičiaus negalima paversti vieno pasiūlymo procentu. Tam reikėtų procedūrų su tiksliai vienu pasiūlymu skaičiaus ir vienodai apibrėžto visų palyginamų procedūrų vardiklio. Tokios nacionalinės 2021–2025 m. laiko eilutės VPT metinėse ataskaitose nepateikta.

Kaip keitėsi vieno tiekėjo pirkimų dalis?

Savarankiškai vykdytų pirkimų dalis, kurioje dalyvavo vienas tiekėjas, 2021 m. buvo 40,6 proc., 2022 m. – 44,7 proc., 2023 m. – 43,8 proc., 2024 m. – 44,7 proc., o 2025 m. – 40,6 proc. 2024 m. reikšmė paimta iš retrospektyvinės VPT 2025 m. veiklos ataskaitos 7 paveikslo eilutės.

2025 m. rodiklis buvo 4,1 procentinio punkto mažesnis nei 2024 m. Tai nėra įrodymas, kad konkurencija pagerėjo vienodai visuose sektoriuose. Agregato sudėtis ir pirkimų vykdytojai skyrėsi, todėl verslo sprendimui konkretaus sektoriaus, CPV grupės ar perkančiosios organizacijos pjūvis gali būti naudingesnis už vieną nacionalinį vidurkį.

Pirminiai šaltiniai: VPT 2021, 2022, 2023 ir 2025 metų veiklos ataskaitos bei oficialus VPT metinių veiklos ataskaitų archyvas.

Centralizavimas keičia palyginimą

Įskaitant centralizuotus pirkimus, vieno tiekėjo dalis buvo 22,8 proc. 2023 m., 19,8 proc. 2024 m. ir 20,4 proc. 2025 m. Savarankiškų pirkimų rodiklis parodo, kas vyksta už centralizuoto kanalo ribų, o bendras rodiklis apima platesnį pirkimų portfelį. Šių serijų negalima sujungti į vieną nepakitusį rodiklį.

VPT 2025 m. ataskaitos tekste 2024 m. reikšmė vienoje vietoje nurodyta kaip 19,9 proc., o 7 paveikslo lentelėje – 19,8 proc. Čia naudojama lentelės reikšmė, tačiau neatitikimą svarbu palikti matomą.

Kiek pirkimų nesulaukia nė vieno pasiūlymo?

Iš VPT 2021–2025 m. metinių ataskaitų vieno patikimo nacionalinio procento apskaičiuoti negalima. Tam reikėtų procedūrų, kurioms nepateikta nė vieno pasiūlymo, skaičiaus, vienodai apibrėžto visų pradėtų procedūrų vardiklio ir taisyklių, kaip skaičiuojamos pirkimo objekto dalys, pakartotiniai, nutraukti bei centralizuoti pirkimai.

„Neįvykęs pirkimas“ gali reikšti skirtingas situacijas: nepateikta pasiūlymų, atmesti visi pasiūlymai, procedūra nutraukta, pakeistas poreikis arba pirkimas paskelbtas iš naujo. Duomenų spraga nėra nulinė reikšmė – ji reiškia, kad viešai paskelbta agreguota informacija neleidžia pateikti procento su patikimu vardikliu.

O kiek finansavimo kvietimų lėšų lieka nepaskirstyta?

Paskelbtas kvietimo biudžetas, pareiškėjų prašyta suma, finansavimo sprendimų suma, pasirašytų sutarčių suma ir faktiškai išmokėta suma yra skirtingi rodikliai. Užbaigto kvietimo nepaskirstytą dotacijos dalį galima skaičiuoti tik iš paskelbto biudžeto atėmus tam pačiam kvietimui sutartimis paskirtą dotacijų sumą ir gautą skirtumą padalijus iš paskelbto biudžeto.

Patikrinome tris pasibaigusius arba nebegaliojančius kvietimus: „InoStartas“ su 1,8 mln. Eur biudžetu, pasirengimo dalyvauti BEISP priemonę su 150 tūkst. Eur biudžetu ir „EduTech 2“ su 496 tūkst. Eur biudžetu. Nė vienu atveju viešai rastuose pirminiuose puslapiuose nepavyko patikimai susieti galutinės sutarčių sumos su tuo pačiu kvietimo numeriu, todėl nepaskirstyta dalis sąmoningai neskaičiuojama.

Šių biudžetų negalima sudėti ir likučio pavadinti nacionaliniu rodikliu. Paskolos ir garantijos taip pat neturi būti sumuojamos su dotacijomis, nes jų finansinė logika ir grąžinimas skiriasi.

Ką ši statistika reiškia jūsų įmonei?

Didelė vieno tiekėjo pirkimų dalis gali parodyti rinką, kurioje verta ieškoti aktualių pirkimų, bet ji neįrodo, kad konkretus pirkimas bus lengvas ar pelningas. Nacionalinį rodiklį naudokite kaip pradinį signalą, o sprendimą priimkite tik įvertinę konkretų pirkimą.

Oficiali statistika nepasako, kuris rytoj paskelbtas konkursas tiks jūsų įmonei. Pasirengimui reikia laiko: rasti skelbimą, perskaityti sąlygas, surinkti dokumentus, įvertinti kainodarą ir prireikus užduoti klausimus. AWARDA gali būti ankstyvas stebėsenos ir filtravimo sluoksnis, padedantis atsirinkti galimai aktualias galimybes, tačiau oficialus skelbimas visada lieka pirminiu šaltiniu.

Patikimas signalas yra veiksmo pradžia

2021–2025 m. VPT duomenys rodo, kad savarankiškai vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo vienas tiekėjas, dalis svyravo nuo 40,6 iki 44,7 proc. Tai naudingi konkurencijos signalai, bet ne vieno pasiūlymo, vieno tinkamo pasiūlymo ar pirkimų be pasiūlymų procentai.

Patikima analizė kartais baigiasi ne įspūdingu procentu, o aiškia riba: žinome, ką oficialūs duomenys rodo, ir neapsimetame žinantys to, ko jie neleidžia apskaičiuoti. Verslui kitas žingsnis – pastebėti tinkamas galimybes anksčiau, atsirinkti jas pagal savo sritį ir patikrinti pirminiame šaltinyje.